Dailininkė Gabrielė: nėra jokių berečių

Gabrielė Šermukšnytė yra lietuvių tapytoja, menininkė, tapybos studijos savininkė ir labai įkvepianti moteris. Gabrielė sako, kad idealizuotas menininko gyvenimas skiriasi nuo realybės, bet būtent realybė ir yra tai, kas įkvepia labiausiai. 

 

Įkvepimas:kasdienis gyvenimas – nuo globalinių įvykių, socialinių medijų, mano šeimos gyvenimo iki mados žurnalų bei blogų plaukų dienos.

Mėgiamiausia vieta:  kokia nors lauko kavinė, šalia judrios gatvės, kurioje verda gyvenimas, kaukši kulniukai, plevesuoja stilingi paltai, garuoja kava ir kyla genialios idėjos.

Knyga:  Julio Cortazar “End of the Game”.

Daina: niekada neatsibostanti grupė – Faithless, tačiau pirma į galvą šovus daina Lana Del Ray – West Coast

Maistas: azijietiškas.


Kokia yra tavo istorija – kaip menininkės? Kokia buvo pradžia: kada ir kodėl pirmą kartą paėmei teptuką į rankas? Ar prisimeni savo pirmąjį piešinį? 

Aš baigiau Kauno dailės gimnaziją – nuostabiausią mokyklą, kokia tik gali būti – ir vedina to stebuklingo, dažų kvapo, atradimų, įkvepiančių idėjų ir bohemiškos nuotaikos kupino jausmo baigiau Vilniaus dailės akademiją, bakalaurą bei magistrą.

Mano pirmas mano darbas, tikriausiai, buvo koks etiudas iš gamtos ar natiurmortas (visi nuo to pradeda). Tačiau pirmąjį svarbų savo darbą, nuo kurio pradėjo vystytis mano tapybos stilius ir kuris vėliau keliavo po parodas, nutapiau akademijos 4 kurse. Tai buvo grožio stalelis su veidrodžiu, nukrautas įvairiais kvepalais, lūpdažiais bei kitomis priemonėmis. Veidrodyje atsispindi pusė mažos mergaitės, o kita jos pusė stovi nusisukusi šalia stalelio. Jo pavadinimas „I only hope to be as good as she” (liet. aš tikiuosi būti tokia pati gera kaip ji).

 

Ar tu kuri po vieną kūrinį ar labiau – serijomis? Kas yra pagrindinis tavo kūrybos įkvepimas? 

Tapau serijomis. Tai nereiškia, kad visur dominuoja tas pats koloritas ar motyvas. Paprastai tai ta pati nuotaika, klausimai, tuo metu neduodantys ramybės, kažkokia to laikotarpio pagrindinė tema, kelianti nerimą. Tapyba kaip savotiškas dienoraštis, taigi, inspiruoja tiesiog kasdienybėje sukritusios situacijos.

 

Ar galėtum apibūdinti savo kūrybinį procesą: nuo pirmųjų žingsnių iki paskutinio potepio? 

Deja, turiu nuvilti visus idealizuojančius tapytojo įvaizdį ir kasdienybę – nėra jokių berečių, jokių vynų, jokių mūzų laukimo parimus prie langelio. Viskas yra sustyguota, suplanuota, diena prasideda anksti, baigiasi vėlai.

Pats kūrybinis procesas, kaip jau minėjau, prasideda nuo tam tikrų nuotaikų apnikimo, temos analizavimo ir apmąstymų. Tuomet kurį laiką nešiojuos tą mintį, kol surandu (arba mane suranda) siužetą, motyvus, vaizdus, geriauiai perteikiančius idėją, situaciją, nuotaiką. Tapymas užtrunka įvairiai: vienas paveikslas pavyksta greitai, kitas užtrunka kelis mėnesius, o kartais drobę tiesiog nuimu nuo porėmio ir susukus padedu visam laikui.

 

Ko gero, kiekvieno paveikslo kūrimas yra atskira ir skirtinga istorija. Kuri jų yra tavo pačios mėgiamiausia? 

Kiekvienas darbas iš tiesų turi savo vis kitą istoriją. Ir kaip muzikoje, taip ir drobėse – užsikoncervuoja prisiminimai, tam tikras laikotarpis, atmosfera buvusi tapymo metu. Beje, muzika labai svarbi mano tapybos proceso dalis, visi darbai turi savo garso takelius.

Kiekvienas darbas svarbus, skirtingas ir ypatingas, todėl negalėčiau išskirti vieno.

 

Tavo meno kūriniai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kur tavo paveikslams yra tekę nukeliauti, o kur galbūt jie keliaus netolimoje ateityje? 

Kol kas dar ne visai worldwide, bet tikiuosi, kad vieną dieną taip ir bus.  Darbai yra buvę Lenkijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Olandijoje ir Indijoje. Kur jie keliaus toliau – sunku pasakyti, bet, tikriausiai, kaip ir kiekvieno menininko svajonėse bei tikslų sąraše yra punktas pamatyti savo darbus New Yorke.

 

menas reiškia tau?

Menas tai idėjos, kruopštumo, išradingumo, gylio ir vaizdo tobulas santykis. Ir tai galioja visame kame.

 

Ar menininku gimstama ar tampama – kokia tavo nuomonė? 

Manau, būna visaip – vieni gimsta, kiti tampa. Tačiau netikiu į savamokslius (bet kokioje specialybėje). Pries antrandant savo stilių, turi suvokti ir išstudijuoti visas stilistikas. Kitus stilistikos pasirenka pačios (iš nemomkšiškumo, žinoma). Dažniausiai tai būna abstarkcijos, kas yra paradoksalu, nes geras abstakcionistas turi itin gerai išmanyti visas kryptis ir judėjimus. Gali turėt duomenis, potencialo arba turėt tik noro ir idealizuot buvimą menininku, bet nedirbdamas ir tuo pačiu nekaupdamas žinių bagažo, nesiekdamas sužinoti kuo daugiau, ir svarbiausia, netobulėdamas niekur nenueisi.

 

Turi savo studiją. Kam ji skirta?You have your own studio. What is it for?

Tapymui.

 

Ką pasakytum tiems žmonėms, kurie galvoja, kad jie negali tapyti?

Kad tikriausiai jie ir negali 😉 

Tačiau dar galiu pridurti, kad visi žmonės nori būti kažkuo, tačiau sėkmingus nuo tų visų skiria trys dalykai – žingeidumas, nuoseklumas ir drąsa. 






 

 

Story: Gabriele Sermuksnyte

Location: Vilnius, Lithuania

Facebook: Gabriele Sermuksnyte