Kur sūriai gyvena

Sakoma, kad viskas susideda iš mažų detalių, ilga ar trumpa kelionė būtinai prasideda nuo pirmojo žingsnio, o kur jis tave nuves – ne visada gali žinoti, net ne visada pavyksta iš karto suprasti, kad štai čia yra pradžios taškas vedantis tave prie kito taško. Tad tokia visai neplanuota įvykių seka mes priėjome prie šio įrašo atsiradimo.

Vieną vasaros popietę užsukome papietauti į Merkinės, o gal net ir visos Dzūkijos, gastro-lobį – šeimos restoranėlį „Šilo kopą“ (jie verti atskiro dėmesio, tad apie juos dar papasakosime kitame įraše). Pastebėjome, kad meniu prie užkandžių siūloma paragauti sūrių, tarp kurių buvo ir Kabelių kaime gaminamas sūris. Susidomėjome, nes tai mums pažįstama vietovė, kurioje užaugo mūsų mamos, tad be ilgesnių svarstymų sutarėme – važiuojame pažiūrėti, kur ir kaip gimsta tie skanūs sūriai. Į ekipažą pasiėmėme ir mamas – juk „viecinės“ 🙂

Tąsyk „Šilo kopoje“ ragaudamos sūrį, o vėliau norėdamos pamatyti, iš kur tas sūris atsiranda, nežinojome, kad tai mus atves būtent į tą vietą, kurioje prieš daugiau nei šimtą metų gimė mūsų prosenelė. Vėliau ten veikė mokykla. Dabar – kas dieną ir su meile variniame puode prasideda sūrio kelias.

2012 metais veiklą pradėjusi sūrinė „Varinis puodas“ gamina jau ir apdovanojimais įvertintus karvės pieno sūrius. Bet argi gali likti nepastebėtas darbas žmonių, kurie, diena iš dienos šiuo procesu gyvendami į savo veiklą žiūri jau ne kaip į darbą – tai veikiau galima pavadinti gyvenimo būdu. Sūrininkai Audrius ir Giedrius, sūrio gamybą pradėję nuo 50 litrų pieno per dieną, dabar kasdien perdirba apie 200 litrų nepasterizuoto karvės pieno, iš kurio išeina apie 20 kg sūrio, o per metus pagaminamas kiekis siekia net penkias tonas sūrio! Be abejo, lyginant su gamyklų kiekiais tai gali pasirodyti visai nedidelis skaičius, bet žinant, kad šioje sūrinėje gamybai naudojamas vienintelis 300 litrų talpos varinis puodas – mums tai atrodo įspūdinga. Beje, būtent nuo šios prancūziškos – šveicariškos sūrio gaminimo variniame puode technologijos ir kilo sūrinės pavadinimas „Varinis puodas“.

Audrius ir Giedrius kasdien gamina dviejų rūšių sūrius: pusiau minkštą „Balaitę“ ir kietąjį „Viržinį“. Vėlgi, kažkam gali pasirodyti, kad tai – labai ribotas asortimentas, bet sūrinės įkūrėjai sako, jog verčiau gaminti vieną ar du produktus, bet pasižyminčius aukščiausia kokybe. Šis sprendimas pasiteisina – 3 mėnesių brandinimo sūris „Viržinis“ pripažintas geriausiu metų sūriu, o lojalumu pasižymintis ir nuolat didėjantis „Varinio puodo“ sūrių mylėtojų ratas tik dar labiau tai patvirtina.

Sūrio gaminimas – laiko ir individualaus dėmesio kiekvienam gaminiui reikalaujantis procesas. Priklausomai nuo rūšies, sūrio brandinimas gali užtrukti nuo 2-3 mėnesių iki 8 ar net 11 mėnesių. Jeigu Audrius ir Giedrius nusprendžia šiek tiek paeksperimentuoti, ir, pavyzdžiui, atnaujinti sūrio receptūrą – rezultatas paaiškėja po 8 mėnesių, kai perpjaunamas sūris ir tik tada galima įvertinti, kaip pavyko eksperimentas. Šiandieniame nuolatos skubančiame „čia ir dabar“ pasaulyje, sūrio gamyba – lėtas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Kiekvienam pagamintam sūriui nuolat skiriamas dėmesys – kietieji sūriai apverčiami ir druskos tirpalu plaunami kas savaitę, o pusiau minkštas sūris – kasdien. Tądien įdomių faktų apie sūrį ir jo gamybą mums pasakojęs Giedrius atskleidė ir tokią įdomybę: sūrio spalva priklauso… nuo žolės. Jeigu vyrauja sausringesni laikotarpiai, tuomet sūris bus baltesnis, o jeigu žolė yra labiau lietaus atgaivinta – sūris bus geltonesnis.

Jeigu ir jums įdomu, kokio gi skonio tas geriausias metų sūris „Viržinis“ arba norite išbandyti į šveicarišką raclette sūrį panašią „Balaitę“- brūkštelėkite sūrinei žinutę jų Facebook paskyroje „Varinis puodas“. Na, o mums, tikrai mylinčioms skanius sūrius, smagu žinoti, kad ten, kur kadaise buvo mūsų giminės šaknys, dabar gyvena kasdien su meile gaminami sūriai.

Facebook: Sūrinė „Varinis puodas“

Kabelių km., Varėnos raj.